maklekotas

maklekótas, -a adj. (1) Gž, Pjv purvinas, maknotas, dumblinas, apsiterliojęs: Vaikas buvo ligi ausų maklekótas Vlkv. Tave nuvalyk, tu ir vėl maklekótas Skrd. Ir eini tokiom maklekótom kojom į kambarį! Vrb. Vežimas buvo labai maklekótas Vrb. Visos rankos maklekótos (tešlotos) Plv.